Numeris 112

Apie būtinybę įvesti vienodą visoje Europoje skubios pagalbos telefono numerį pradėta kalbėti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tokio numerio poreikio atsiradimą lėmė nuolat ir sparčiai didėjantis keliaujančiųjų į kitas Europos valstybes skaičius ir siekis užtikrinti keliaujančiųjų saugumą.

Tuomet kiekvienoje valstybėje veikė „savi“ atskirų pagalbos tarnybų pagalbos telefono numeriai, kuriuos keliautojams būdavo sunku įsiminti ar net sužinoti. Svečioje šalyje nelaimę patyrę ir streso apimti keliautojai, užuot nedelsdami paskambinę pagalbos tarnyboms, pirmiausia turėdavo prisiminti ar susižinoti, kokiu numeriu kurią tarnybą išsikviesti. Dėl tokio uždelsimo buvo gaištamas tokiose situacijoje itin brangus laikas, o tai keldavo grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei.

1976 m. Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT) savo rekomendacijoje T/SF1 pasiūlė numerį 112 naudoti kaip bendrąjį Europos skubaus iškvietimo telefono numerį.

1991 m. liepos 29 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimu 91/396/EEB „Dėl bendrojo Europos skubaus iškvietimo telefono numerio įdiegimo“ Europos Sąjungos valstybės narės buvo įpareigotos ne vėliau nei iki 1996 m. gruodžio 31 d. užtikrinti, kad viešuosiuose telefono tinkluose, integruotų tarnybų tinkluose ir viešuosiuose mobiliojo ryšio tinkluose būtų įvestas bendrasis Europos skubaus iškvietimo telefono numeris 112, kuris galėjo būti įdiegtas greta visų kitų esamų nacionalinių pagalbos telefono numerių.

Vėliau su numerio 112 veikimo užtikrinimu susijusios nuostatos buvo perkeltos į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB „Dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)“ (vėliau iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB), kurios 26 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad:

• visi 2 dalyje nurodytų paslaugų galutiniai gavėjai, įskaitant taksofonų naudotojus, galėtų nemokamai ir nenaudodami jokios mokėjimo priemonės paskambinti skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms bendruoju Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112, taip pat valstybių narių nurodytais nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriais;
• kad ūkio subjektai, teikiantys galutiniams paslaugų gavėjams elektroninių ryšių paslaugas inicijuojant nacionalinius skambučius naudojant telefono ryšio numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane, suteiktų galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis;
• surinkus bendrąjį Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numerį 112, į skambučius būtų tinkamai atsakoma, ir jie būtų tvarkomi taip, kad geriausiai atitiktų nacionalinę skubios pagalbos iškvietimo tarnybų sistemos darbo organizavimo tvarką. Į tokius skambučius atsakoma ir į juos reaguojama bent jau taip pat greitai ir veiksmingai, kaip atsakoma į skambučius nacionaliniu skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu arba numeriais, jei šie ir toliau naudojami;
• neįgaliųjų galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis būtų lygiavertės galimybėms gauti paslaugas, kuriomis naudojasi kiti galutiniai paslaugų gavėjai. Siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis keliaudami kitose valstybėse narėse, priemonės, kurių imamasi šiam tikslui, bus kiek įmanoma grindžiamos Europos standartais arba specifikacijomis, paskelbtomis pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnio nuostatas, ir jomis nebus trukdoma valstybėms narėms patvirtinti papildomų reikalavimų siekiant šiame straipsnyje nustatytų tikslų;
• atitinkami ūkio subjektai sudarytų galimybę skubios pagalbos iškvietimo skambučius ir paslaugas tvarkančiai institucijai nemokamai naudotis skambinančiojo vietos nustatymo duomenimis, kai tik ta institucija gauna tokį skambutį. Tai taikoma visiems skambučiams bendruoju Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu 112. Valstybės narės šį įpareigojimą gali taikyti skambinant ir nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriais. Kompetentingos reguliavimo institucijos nustato informacijos apie skambinančiojo vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus;
• piliečiai būtų pakankamai informuoti apie bendrąjį Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numerį 112 ir jo naudojimą, visų pirma priemonėmis, konkrečiai skirtomis asmenims, keliaujantiems iš vienos valstybės narės į kitą.

Šias Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatas turėjo įgyvendinti ir Lietuva. Skubios pagalbos telefono numeris 112 nuo 2004 m. gegužės 1 d. veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visuose viešojo telefono ryšio tinkluose. Į pagalbos skambučius šiuo numeriu atsako Bendrasis pagalbos centras. Ryšio operatoriai Bendrajam pagalbos centrui pateikia savo paslaugų vartotojo vietos nustatymo informaciją, kai jis skambina numeriu 112.

Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 skambinkite tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą bei suteikti skubią pagalbą, pavyzdžiui, kai:

•  dega pastatas, automobilis, miškas, iš pastatų rūksta dūmai;
•  reikia išlaisvinti prispaustus žmones iš sulamdytų automobilių, griuvėsių, iš po užvirtusių medžių;
•  iš Jūsų rankų išplėšia rankinę, atima piniginę ar kitus daiktus;
•  kėsinamasi pagrobti Jūsų automobilį;
•  kėsinamasi sugadinti ar sunaikinti Jūsų turtą;
•  pamatote eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės;
•  pastebėjote policijos ieškomą asmenį;
•  matote muštynes;
•  susiduriate su smurtu;
•  aptinkate į sprogmenį panašų daiktą;
•  įtariate, kad žmogus bando nusižudyti;
•  matote sukniubusį ar gulintį žmogų ir įtariate, kad jis gali būti be sąmonės;
•  kraujuojate ir negalite sustabdyti kraujavimo;
•  matote, kad žmogus dūsta, negali kvėpuoti;
•  matote, kad žmogus patyrė elektros traumą (pvz., trenkė žaibas, elektros srovė);
•  veikiantis įrenginys nutraukia galūnę ar kitaip sužaloja.

Jei patekote į pavojingą situaciją, kurios nėra šiame sąraše,

NEDVEJOKITE,

būtinai skambinkite numeriu 112 ir praneškite apie ją!

Per parą skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 paskambinama apie 6000–8000 kartų. Į kiekvieną skambutį būtina kuo greičiau atsakyti, greitai ir tiksliai įvertinti situaciją ir į nelaimės vietą išsiųsti atitinkamas pagalbos tarnybas. Deja, nemažą skambučių dalį vis dar sudaro atvejai, kai numeriu 112 naudojamasi ne pagal jo tiesioginę ir vienintelę paskirtį – išsikviesti skubią pagalbą. Paskambinę asmenys dažnokai piktavališkai įžeidinėja Bendrojo pagalbos centro operatorius arba komentuoja įvairius įvykius, atskirus asmenų (šou žvaigždžių ar politikų) poelgius ar pasisakymus. Tokie skambučiai daro neigiamą poveikį operatorių darbo krūviui ir kokybei. Tačiau svarbiausia, tokie asmenys kenkia tiems žmonėms, kuriems tuo pat metu iš tikrųjų reikalinga pagalba ir kurie negali prisiskambinti numeriu 112 dėl netikslingai užimtų telefono linijų, o pagalbos tarnybos negali atvykti ten, kur jos yra reikalingiausios.

Atminkite, kad už piktavališką elgesį skambinant numeriu 112 gresia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė:

1) Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų (LR ANK 493 straipsnio 1 dalis);

2) Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų (LR ANK 493 straipsnio 2 dalis);

3) Bendrojo pagalbos centro operatoriaus – statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (LR ANK 508 straipsnis);

4) Bendrojo pagalbos centro operatoriaus – viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų (LR ANK 507 straipsnis);

5) tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (LR BK 285 straipsnio 1 dalis)

Numeriu 112 taip pat neskambinkite, jei norite:

• išsikviesti avarinę tarnybą, įvykus gedimui pastatų vidaus inžineriniuose tinkluose;
• sužinoti SIM kortelės PIN kodą;
• patikrinti, ar veikia telefono aparatas;
• sužinoti asmens ar organizacijos telefono numerį, adresą, veiklos pobūdį, prekių asortimentą ar kainas;
• pakomentuoti ar išsakyti savo nuomonę apie įvairius įvykius, žinomų žmonių poelgius ir pasisakymus;
• sužinoti autobusų, traukinių ar lėktuvų tvarkaraščius;
• paprašyti, kad Jus sujungtų su Lietuvos ar užsienio valstybės telefono ryšio abonentu;
• pasiskųsti, kad Jūsų neįleidžia į klubą, barą, kavinę ar kazino;
• išsikviesti taksi;
• užsakyti gėlių ar picą.

NAUDOKITĖS NUMERIU 112 ATSAKINGAI!

Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 dažniausiai tenka skambinti ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Pavojaus akivaizdoje patiriamas nerimas, baimė ar išgąstis neleidžia susikaupti, ramiai įvertinti aplinkos bei nedelsiant nuspręsti, ką daryti, kad išliktumėte saugus(-i).

Neretai atsitinka, kad, ketindami išsikviesti skubią pagalbą telefonu, žmonės tiesiog pamiršta numerį 112, nesugeba jo surinkti telefono klaviatūra arba paskambinę negali pasakyti, kokia nelaimė ir kur juos ištiko.

Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, perskaitykite ir įsiminkite šiuos paprastus, bet naudingus patarimus:

• ištikus nelaimei nebijokite skambinti numeriu 112;
• pasirinkite (pasitraukite į) vietą, iš kurios galėtumėte saugiai paskambinti numeriu 112;
• jei galite, numeriu 112 skambinkite ir su atsiliepusiu operatoriumi kalbėkite pats (-i);
• telefono aparato klaviatūroje surinkite tik tris skaitmenis – 112. Jokių šalies, miestų ar rajonų kodų rinkti nereikia;
• sulaukite, kol operatorius atsakys į Jūsų skambutį. Būkite kantrus (-i). Jei nutrauksite pradėtą skambutį ir skambinsite iš naujo, būsite nukeltas į skambučių eilės pabaigą ir Jūsų prisiskambinimo laikas pailgės;
• atsiliepus operatoriui trumpai ir aiškiai pasakykite, kas atsitiko;
• pasakykite tikslų adresą, kur reikalinga skubi pagalba. Jei jo nežinote, kuo tiksliau apibūdinkite vietą (nurodykite kryptį, atstumą, įvardinkite matomus objektus). Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip prie jos privažiuoti;
• atsakykite į visus operatoriaus užduotus klausimus. Supraskite, kad tikslūs ir aiškūs atsakymai į visus Jums užduotus klausimus yra būtini ir padeda tarnyboms tiksliau reaguoti;
• išklausykite ir vykdykite operatoriaus patarimus;
• nepadėkite ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti;
• baigęs (-usi) pokalbį, pasistenkite neužimti savo telefono linijos, nes pagalbos tarnyboms gali prireikti su Jumis susisiekti;
• jei situacija nelaimės vietoje pasikeičia (pagerėja ar pablogėja), paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

Į Jūsų pagalbos skambutį atsakęs operatorius:

• paprašys apibūdinti situaciją ir atsakyti į jo užduotus klausimus;
• operatyviai įvertins Jums iškilusią grėsmę bei nustatys, kokios skubios pagalbos Jums reikia;
• informaciją apie reikalingą skubią pagalbą nedelsdamas perduos atitinkamoms pagalbos tarnyboms, kurios vyks į nelaimės vietą;
• esant būtinybei sujungs Jus pokalbiui su greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriu.

Neretai pasitaiko, kad apie tą pačią nelaimę praneša keli žmonės, todėl nenustebkite, kad Jums paskambinus operatorius tik pasitikslins, ar Jūs turite papildomos naudingos informacijos apie įvykį, ir baigs pokalbį. Jis taip elgiasi todėl, kad siekia išvengti pasikartojančios informacijos srauto, greičiau atlaisvinti telefono linijas bei užtikrinti, kad būtų kuo greičiau atsakyta į kito žmogaus pagalbos skambutį.

Pagalbos skambučiai telefono numeriu 112 priimami dvejuose teritoriniuose Bendrojo pagalbos centro (BPC) skyriuose – Vilniuje ir Klaipėdoje. Šie skyriai atitinkamai aptarnauja visą Lietuvos teritoriją.

BPC operatoriai, priimdami skubios pagalbos skambutį, turi operatyviai įvertinti pagalbos poreikį, išsiaiškinti įvykio vietą ir pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus (reagavimo schemas, klausimus) parengti bei perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms, t. y. policijai, greitajai medicinos pagalbai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, aplinkosaugai ir kt.

Operatorių darbo vietos įrengtos pagal šiuolaikinius reikalavimus, aprūpintos kompiuterine ir kita technine įranga. Skubios pagalbos kreipimųsi priėmimas, apdorojimas ir pagalbos teikimo proceso valdymas vykdomas BPC informacinėje sistemoje, kuri susideda iš daugybės glaudžiai integruotų komponentų. Dalis jų – pasaulyje pripažintų kompanijų produktai, kaip pvz., vokiečių kompanijos „Siemens AG“ skubios pagalbos tarnybų veiklos valdymo ir automatizavimo programinis sprendimas „Siveillance ELS Web“. Su BPC bendradarbiauja ir informacinei sistemai duomenis taip pat teikia Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninis radijo ryšio tinklas, Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“, viešojo fiksuoto ir judriojo (mobilaus) ryšio operatoriai. Pastarieji teikia daug aistrų keliančius skambinančiojo vietos nustatymo duomenis.

Kai telefono numeriu 112 skambinama iš fiksuoto ryšio telefono, BPC operatorius mato ne tik jo numerį, bet ir registracijos vietą. Tačiau jei skambinama iš mobilaus ryšio telefono, į pagalbos skambutį atsiliepęs BPC operatorius negali matyti tikslios skambinančio asmens vietos ar koordinačių.

Lietuvoje vyrauja klaidinga nuomonė, esą kitose šalyse skambinančiojo vieta nustatoma tiksliau nei Lietuvoje. Iš tiesų skambinančiojo vietos nustatymo galimybės mūsų šalyje atitinka visus Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus ir nė kiek nenusileidžia kitoms Europos šalims. Priešingai – Lietuva pagal vietos nustatymo tikslumą net lenkia daugelį užsienio šalių. Europos Komisijos Ryšių komiteto 2016 metų apžvalgoje Lietuvoje įdiegti vietos nustatymo sprendimai buvo pateikti kaip gerosios praktikos pavyzdys.

Iki 2017 m. pradžios Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, vietos nustatymui buvo naudotas Cell ID metodas. Remiantis šiuo metodu, skambinančio asmens buvimo vieta buvo nustatoma pagal jo telefono prisijungimą prie mobilaus ryšio bazinės stoties (bokšto). Prasidėjus pokalbiui per kelias sekundes buvo nustatomos ir skaitmeniniame žemėlapyje atvaizduojamos konkretaus bokšto, prie kurio jungiasi mobilusis telefonas, koordinatės ir jo antenos aprėpties (aptarnavimo zonos) plotas. Gaunamos vietos tikslumas priklausė nuo bazinės stoties aprėpties ploto dydžio arba nuo bokšto aukščio: kuo aukštesnis buvo bokštas, tuo didesnė būdavo bazinės stoties aprėpties teritorija ir atitinkamai didesnė vietos nustatymo paklaida. Aukštesni bokštai paprastai statomi kaimiškose vietovėse, todėl miestuose aprėpties ploto spindulys svyruodavo nuo 100 iki 700 m, priemiesčiuose būdavo keleto kilometrų, o užmiesčiuose ar kaimo vietovėse siekdavo  30–40 km.
 

Siekiant užtikrinti informacijos apie skambinančio asmens vietą didesnį tikslumą, 2016 m. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose buvo įdiegti pakeitimai, leidžiantys nustatyti skambinančiojo vietą remiantis Timing Advance (2G) arba Round Trip Time (3G) metodu. Naudojant šį metodą skambinančiojo vieta nustatoma pagal radijo ryšio signalo sklidimo nuo bazinės stoties siųstuvo iki mobiliojo telefono ir signalo sugrįžimo atgal į siųstuvą laiką. Taip skambinančiojo buvimo zona nuo apskritimo iki vadinamosios arkos sumažėja keliolika ar net keliasdešimt kartų.
 

2017 m. sausio 1 d. visiems Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams pradėjus taikyti Timing Advance/Round Trip Time metodą, Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje, kurioje šis metodas veikia visos šalies mastu.

Gaunamos arkos dydis tiesiogiai priklauso nuo atstumo, kuriuo skambinantysis yra nuo mobiliojo ryšio bazinės stoties siųstuvo. Kuo skambinantysis bus arčiau, tuo arka bus mažesnė, ir atvirkščiai – kuo jis bus toliau, tuo arka bus didesnė. Arkos dydis taip pat priklauso nuo tinklo: skambinant 3G tinkle arka yra mažesnė, nei skambinant 2G tinkle. Tačiau bet kuriuo atveju, palyginti su ankstesniu vietos duomenų pateikimu apskritimo forma, arkos aprėpiama teritorija yra daug kartų mažesnė ir vietos nustatymas yra gerokai tikslesnis.

Beveik tuo pat metu, su keliais užsienio partneriais įgyvendinant tarptautinį projektą „HELP 112“, Lietuvoje buvo įdiegta pažangi skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML (angl. Advanced Mobile Location), paremta pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GPS) duomenų perdavimu.

Remiantis šiuo metodu, paskambinus numeriu 112 išmaniuoju telefonu su „Android“ arba „iOS“ operacine sistema ir AML vietos nustatymo funkcija, telefonas automatiškai 30-čiai sekundžių aktyvina GPS ir Wi-Fi imtuvus ir pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio GSM/3G siųstuvų radijo signalus nusistato vietą ir jos koordinates koduota SMS žinute išsiunčia numeriu 112.

AML vietos informacijos tikslumas priklauso nuo GPS, Wi-Fi ar mobiliojo ryšio siųstuvų signalų, kuriuos gali aptikti išmanusis telefonas. GPS signalų perduodami duomenys yra tiksliausi, o mobiliojo ryšio siųstuvų signalų turi didžiausią paklaidą. Tačiau vertinant pagal patikimumą, mažiausiai patikimi yra vietos nustatymo duomenys, paremti Wi-Fi ryšiu – telefono atmintyje gali būti užsilikusi informacija apie Wi-Fi prieigą, esančią gan toli nuo vietos, iš kurios skambinama numeriu 112.

AML sistema leidžia nustatyti skambinančiojo vietą iki 4000 kartų tiksliau nei Cell ID vietos nustatymo metodas. Kaip rodo patirtis, telefonai su AML funkcija 60 procentų atvejų vietą nustato iki 100 metrų tikslumu.
 

Tiesa, naudojant AML, vietos duomenų atsiuntimas, iškodavimas ir pavaizdavimas operatoriaus darbo vietoje šiek tiek užtrunka, nes aktyvavus skambutį numeriu 112 išmanusis telefonas automatiškai 30 sekundžių bando nusistatyti savo vietą ir tik tada išsiunčia vietos informaciją SMS žinute BPC.

AML yra nemokama funkcija, veikianti bet kuriame išmaniajame telefone su „Android“ operacine sistema, jei ji ne žemesnė nei „Android Jelly Bean 4.0“ versija ir jei telefone įdiegta ne žemesnė nei 9 „Google Play“ paslaugų versija, o pats telefonas prijungtas prie Google paskyros, ir „Apple“ mobiliuosiuose įrenginiuose, kuriuose įdiegta ne žemesnė operacinės sistemos versija kaip „iOS 11.3“.

AML aktyvacijos Lietuvoje į telefonus su „Android“ operacine sistema pradėtos siųsti nuo 2016 m. lapkričio 2 d. ir iki lapkričio 30 d. laipsniškai pasiekė visus Lietuvoje esančius mobiliojo ryšio abonentus. Lietuva tapo ketvirtąja valstybe Europos Sąjungoje, kurioje buvo įdiegta AML vietos nustatymo funkcija (po Estijos, Jungtinės Karalystės ir Austrijos – visose šalyse šis metodas įdiegtas tais pačiais 2016 metais kelių mėnesių skirtumu).

Nuo 2018 m. pavasario AML funkcija ėmė veikti ir „Apple“ mobiliuosiuose įrenginiuose.

Nepaisant Lietuvoje taikomų pažangių vietos nustatymo metodų, signalų sklidimo matavimus gali veikti reljefas, aplinkui esantys pastatai, telefono modelis ir gali pasitaikyti atvejų, kai skambinančiojo vieta bus nustatyta netiksliai, su didele paklaida. Todėl bet kuriuo atveju iš mobiliojo ryšio operatorių gaunami vietos nustatymo duomenys yra naudojami tik kaip pagalbinė priemonė – priimant pagalbos prašymą pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantysis. Jis turi kaip įmanoma tiksliau nurodyti įvykio vietą: pasakyti rajono, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimą. Tais atvejais, kai nėra galimybių tiksliai įvardinti adreso, reikėtų pateikti kitus orientyrus: pastebėtus kelio ženklus, nuorodas, matomus objektus (pvz., vandens bokštas, karjeras, tiltas ir pan.). Tai ypač aktualu, kai skambinama iš važiuojančio automobilio – tada net ir rodomas antenos aprėpties plotas gali nesutapti su įvykio vieta arba automobilis jau gali būti iš jo išvažiavęs, o ryšys likti „prisirišęs“.

Skambinantysis atsiliepusiam operatoriui turi nurodyti ne tik vietą. Operatorius skambinančiam asmeniui užduoda ir daugiau su pagalbos tarnybomis suderintų klausimų. Remdamasis gautais duomenimis, jis klasifikuoja įvykį ir užpildo elektroninę pranešimo kortelę, kurios duomenys jau pokalbio metu automatiniu būdu perduodami reikiamoms tarnyboms.

Į policijai skirtus pagalbos prašymus, gavę elektroninį pranešimą į Policijos registruojamų įvykių registrą, reaguoja 10 policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose. Dažniausiai jiems užtenka informacijos, surašytos įvykio kortelėje. Šie duomenys perduodami ir konkretiems policijos ekipažams. Tačiau tam tikrais griežtai apibrėžtais atvejais, pvz., kai vyksta įtariamų asmenų persekiojimas ar sulaikymas, su policijos operatyvaus valdymo padaliniais jungiama tiesiogiai ir policijos pareigūnai prašo žmogaus atsakyti į jiems kilusius klausimus, patikslinti informaciją, detales ir pan.

Greitosios medicininės pagalbos atveju į 2–4 pagrindinius klausimus atsakęs skambinantysis paprastai jungiamas su atitinkamos Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties dispečerine. GMP stočių dispečeriai gauna BPC operatorių užpildytas elektronines korteles ir, sujungus su skambinančiu asmeniu, jau mato BPC užpildytus duomenis (adresą ir reikiamos pagalbos pobūdį). Toliau skambinantįjį klausinėja ir informaciją tikslina GMP stočių dispečeriai. Kauno ir Šiaulių GMP stotys, naudojančios amerikiečių parengtą skambučio priėmimo bei kvietimo registravimo protokolo algoritmą, užduoda klausimus remdamosi minėtu algoritmu.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgas koordinuoja pats BPC, todėl skambučio metu operatoriaus surinkta informacija nedelsiant (per ≤ 60 s), dar pokalbio metu lygiagrečiai perduodama priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdytojams Vilniuje, Klaipėdoje arba Alytuje, kurie, reaguodami į įvykio tipą, išsiunčia reikiamas pajėgas ir toliau atlieka jų operatyvųjį valdymą.

Aplinkos apsaugos kompetencijai priskiriami įvykiai perduodami Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyriui, kuris juos analizuoja ir priima sprendimus dėl jų valdymo ir reagavimo.