Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą
Be kategorijos 18

Dviženkliai numeriai tiko tik fiksuotam ryšiui. Mobilaus ryšio operatoriai naudojo skirtingas trijų skaitmenų kombinacijas: 101, 011, 102, 022, 103, 033…
Streso atveju prisiminti, kokiu numeriu skambinti iš konkretaus operatoriaus, gali būti sudėtinga. Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 veikia visuose tinkluose. Ištikus bėdai užtenka paskambinti 112, o jau skambučių operatoriai pasirūpina, kokias tarnybas Jums į pagalbą siųsti. Be to, ryšio numeris 112 veikia visoje Europoje ir net už jos ribų.
Skambinimas ryšio numeriu 112 turi ir kitų privalumų. Visų pirma, skubios pagalbos skambutis turi pirmumo teisę tinkle – tai ypač aktualu piko metu, kai mobiliojo ryšio tinklas yra perkrautas. Jeigu SIM kortelė neveikia ar negali prisijungti prie savo tinklo, skubios pagalbos skambutis numeriu 112 bus perduotas kitam mobiliojo ryšio operatoriui. Skambutis numeriu 112 taip pat galimas, jei yra nepakankamas sąskaitos likutis ar skambinama mobiliuoju telefonu be SIM kortelės. Be to, norint surinkti numerį 112 nereikia atrakinti telefono ar įvesti PIN kodo.

Bendrasis pagalbos centras nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę vietą nustato ir Bendrajam pagalbos centrui duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ pagal mobiliojo telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto). Tokia tvarka galioja visame pasaulyje. Bendrasis pagalbos centras mobiliojo ryšio operatorių perduodamus duomenis priima, iškoduoja ir atvaizduoja operatoriaus darbo vietoje.
Skambinančiojo vietos nustatymo galimybės mūsų šalyje atitinka visus Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus ir nė kiek nenusileidžia kitoms Europos šalims. Priešingai – Lietuva pagal vietos nustatymo tikslumą net lenkia daugelį užsienio šalių. Europos Komisijos Ryšių komiteto 2016 metų apžvalgoje Lietuvoje įdiegti vietos nustatymo sprendimai buvo pateikti kaip gerosios praktikos pavyzdys.
Daugiau informacijos apie Lietuvoje naudojamus skambinančiojo vietos nustatymo metodus galite rasti paspaudus interneto nuorodą.

Skambučių piko metu (pvz., savaitgalių vakarai, šventinės dienos, nepalankios oro sąlygos, pūga) atsiliepimo į skambučius laikas pailgėja. Jūsų minimo įrašo tikslas – informuoti skambinantįjį apie susidariusią skambučių eilę, kad jis nepadėtų ragelio, nes, nutraukus skambinimą ir paskambinus iš naujo, telefoninė stotis nukelia skambinantįjį vėl į eilės pabaigą ir jo prisiskambinimo laikas tik pailgėja.

Visų pokalbių metu užduodamų klausimų tikslas išsiaiškinti, kas ir kur atsitiko, kad galima būtų teisingai suteikti informaciją pagalbos tarnyboms.
Pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis su skambinančiuoju gaisro atveju standartiškai turi trukti iki minutės. Tačiau aliarmavus pajėgas pokalbis gali būti tęsiamas renkant papildomą informaciją apie įvykį.
Policijos poreikio atvejais pokalbio trukmė nėra standartizuota, kadangi situacijos yra įvairios ir sudėtingos.
Greitosios pagalbos atveju siekiama kuo greičiau sujungti su GMP dispečerine, todėl užduodami klausimai tik dėl įvykio vietos ir pagalbos poreikio pobūdžio, kad būtų įsitikinta, jog nereikia ir kitų pagalbos tarnybų.
Visais atvejais siekiama, kad skambučių trukmė būtų minimali, ir tai stebima vykdant vidinę veiklos kokybės kontrolę. Kai statistiniai duomenys rodo nukrypimus, yra aiškinamasi priežastis.

Bendrojo pagalbos centro operatoriai neprivalo prisistatyti skambinančiajam siekiant pagreitinti reagavimą į skambinančiųjų pagalbos prašymus. Skambinančiajam paprašius, darbuotojas turi prisistatyti ir pasakyti įstaigos bei struktūrinio padalinio pavadinimą, savo vardą ir pareigas. Darbuotojas turi teisę nesakyti savo pavardės, taip pat jis neprivalo prisistatyti, kai jam yra grasinama arba jis piktavališkai įžeidinėjamas.

Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pareiga – įvertinti pagalbos poreikį, išsiaiškinti įvykio vietą ir pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus (reagavimo schemas, klausimus) parengti bei perduoti pranešimus atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Pajėgų išsiuntimo jis nekontroliuoja ir už tai neatsako – tai nėra numatyta jo funkcijose.
Policijos ekipažus valdo policijos operatyvaus valdymo padaliniai, greitosios medicinos pagalbos brigadas – greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinės ir tik priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandų operatyvinę veiklą koordinuoja pats Bendrasis pagalbos centras.
Operatoriai gali matyti, ar atitinkamos pagalbos tarnybos gavo įvykio kortelę, ar priskirtos greitosios medicinos pagalbos ir policijos pajėgos, tačiau, kur jos yra konkrečiu metu ir kada atvyks į įvykio vietą, negali pasakyti.

Klausos ar kalbos negalią turintis žmogus gali bendrauti su Bendruoju pagalbos centru keliais skirtingais būdais:
1. skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numerio 112 mobiliąja programėle;
2.siųsdamas SMS žinutę numeriu 112;
3.naudodamasis Bendrajame pagalbos centre įdiegta „Tyliojo skambučio“ paslauga;
4.naudodamasis gestų kalbos vertėjų centrų teikiama vertimo nuotoliniu būdu paslauga.

Daugiau informacijos apie visus šiuos būdus rasite https://bpc.lrv.lt/lt/informacija-kurtiesiems

Bendrasis pagalbos centras, gavęs pranešimą apie vykstantį triukšmą, iš skambinančiojo surenka reikalingą informaciją ir nedelsdamas perduoda ją policijai, kurios kompetencija yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Bendrasis pagalbos centras neturi įgaliojimų kontroliuoti policijos veiklos ir nevaldo policijos pajėgų, todėl, jei turite klausimų dėl policijos pajėgų reagavimo prioritetų ir greičio, Jums reikėtų kreiptis į apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 galima pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, į vietą išsikviesti pagalbos tarnybas.
Jei skambučio metu skambinančiajam (pranešėjui) reali grėsmė negresia ir įvykio vietoje nėra būtina neatidėliotina policijos pagalba, atsiliepę į skambutį Bendrojo pagalbos centro operatoriai, vadovaudamiesi Bendrojo pagalbos centro ir Policijos departamento sąveikos sutartimi, nurodo, kad pranešėjas gali pats kreiptis į policijos įstaigą arba pareiškimą pateikti per interneto portalą www.epolicija.lt. Minėtame interneto portale galima pateikti daugiau duomenų nei skambinant telefonu, be to, lieka neužimta skubios pagalbos linija 112. Pateikus pareiškimą interneto portale www.epolicija.lt, Bendrasis pagalbos centras pakartotinai tokio pranešimo nepriima, nes įvykis policijoje jau yra registruotas.
Jei skambinantysis atsisako pareiškimą pateikti portale, Bendrojo pagalbos centro operatorius parengia pranešimą ir perduoda jį policijai per informacinę sistemą.

Skambinant skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir kviečiantis greitosios medicinos pagalbos brigadą į įvykio vietą, pranešėjas paprastai sujungiamas su greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriais. Tokia tvarka yra nustatyta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Prieš sujungdamas pranešėją su greitosios medicinos stoties dispečeriais, Bendrojo pagalbos centro operatorius privalo išsiaiškinti įvykio adresą, kad pranešėjas būtų sujungtas su būtent ta greitosios medicinos pagalbos stotimi, kurios aptarnaujamoje teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, ir (arba) būtų perduotas įvykio adresas greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriams tuo atveju, jei nutrūktų pokalbis su pranešėju. Taip pat pasiteiraujama dėl pagalbos poreikio pobūdžio, kad būtų įsitikinta, jog nereikia ir kitų tarnybų pagalbos.

Norėdami gauti duomenis apie savo skambučius numeriu 112, turite atvykti į Bendrąjį pagalbos centrą tiesiogiai ir įstatymų reglamentuota tvarka patvirtinti savo tapatybę arba pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą elektroninėmis priemonėmis. 
Prašyme turi būti nurodyta:
1. Jūsų vardas, pavardė,
2. gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas,
3. garso duomenų naudojimo tikslas,
4. duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas,
5. prašomų pateikti garso duomenų apimtis.
Jei garso įrašus pageidaujama gauti ne elektroniniu paštu, turi būti pateikta jiems įrašyti skirta skaitmeninė laikmena.  
Išsamesnę informaciją dėl duomenų apie skambučius skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 teikimo galite rasti interneto svetainėje

Asmuo turi teisę gauti informaciją tik apie savo skambučius skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Dėl kitų asmenų skambučių įrašų, reikalingų nustatant įvykio aplinkybes, turi teisę kreiptis eismo įvykio aplinkybes tirianti policija.

Pagalbos prašymus SMS žinute galima siųsti, bet mes to nerekomenduojame daryti dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, kviečiantis pagalbą SMS žinute sugaištama daug laiko, nes susirašinėjimas yra lėtesnė komunikacija nei kalbėjimas. Užtrunka žinutės rašymas, siuntimas, atsakymo laukimas, o kai reikia skubios pagalbos, tos minutės gali būti lemtingos. Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, kviečiantis pagalbą SMS žinute, paprastai sugaištama apie 20 min. Bendraujant telefonu, per tiek laiko pagalbos tarnyba jau gali būti atvykusi į vietą.
Kita vertus, SMS žinutės neturi prioriteto tinkle ir, jei tinklas labai apkrautas, jos gali ateiti tik po tam tikro laiko, pvz., po 5 min. ar net po valandos.
Taigi, pagalbos iškvietimas telefonu yra ir patikimesnis, ir greitesnis būdas sulaukti pagalbos nei siunčiant SMS žinutę. Pastaroji gali būti naudinga tik tokiu atveju, kai pagalbos prašantis žmogus negali kalbėti.


Už Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos veikimą ir siunčiamus korinio transliavimo pranešimus atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Informacijos, kaip nusistatyti savo telefoną, kad būtų gaunami perspėjimo pranešimai, galite ieškoti interneto svetainėjehttps://www.lt72.lt arba kreiptis minėtoje svetainėje nurodytais kontaktais.

Bendrojo pagalbos centro operatoriai gali priimti pagalbos prašymus lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. 
Visą parą budintys lietuvių gestų kalbos vertėjai taip pat užtikrina pagalbos prašymų priėmimą lietuvių gestų kalba iš skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numerio 112 mobiliosios programėlės vartotojų.

Tokia problema galėjo iškilti skambinant telefono modeliu, pagamintu Kinijoje ir skirtu Azijos rinkai. Yra pastebėta, kad tokie telefonų modeliai klaidingai renka numerį 112. 
Kad taip neatsitiktų, rekomenduojame telefoną pirkti tik iš patikimų tiekėjų, o susidūrus su tokia problema kreiptis į pardavėją ar įgaliotą gamintojo atstovą, kad telefonas neveikia taip, kaip turėtų veikti.


Galimybės susisiekti su Bendruoju pagalbos centru Lietuvoje, jei Jūs esate užsienio valstybėje, nėra.
Jei Jūs norite iš(si)kviesti skubiosios pagalbos tarnybas būdami užsienio šalyje, galite skambinti numeriu 112 arba kitu toje šalyje veikiančiu skubios pagalbos telefono numeriu ir būsite sujungti su tos šalies skubios pagalbos skambučių centru.
Tačiau kviesti skubiosios pagalbos tarnybų kažkam Lietuvoje, kai Jūs pats esate užsienyje, mes nerekomenduojame. Bendraujant per kitoje vietoje esančius tarpininkus nukenčia operatyvumas, tikslumas, paslaugų suteikimo kokybė, todėl daug geriau, kai pagalbą kviečiasi pats nukentėjęs žmogus ar šalia jo esantis asmuo.
Jei vis tik atsitiktų taip, kad Jums taptų žinoma, jog Lietuvoje esančiam žmogui būtina skubi pagalba, o jis pats dėl kažkokių aplinkybių negali jos išsikviesti, rekomenduojame susisiekti su Lietuvoje esančiais asmenimis, kurie galėtų informuoti apie pagalbos poreikį Bendrąjį pagalbos centrą, paskambinę numeriu 112.

Bendrasis pagalbos centras negali nereaguoti į ryšio numeriu 112 gaunamus skambučius, nes vykdomos pratybos arba mokymai bet kada gali virsti tikru įvykiu. Todėl apie tokias pratybas ar mokymus, kuriose nedalyvauja skubiosios pagalbos tarnybos, Bendrojo pagalbos centro informuoti nereikia.
Bendrąjį pagalbos centrą reikia informuoti tik apie tas pratybas ar mokymus, kuriuose dalyvauja skubiosios pagalbos tarnybos ir jos visą informaciją apie imituojamą įvykį turėtų gauti per Bendrąjį pagalbos centrą. Tokiu atveju Bendrąjį pagalbos centrą būtina informuoti el. paštu [email protected] ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki pratybų. Siunčiamoje informacijoje turi būti nurodyta: mokymų arba praktinių pratybų data ir laikas; įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas ir adresas; atsakingo už mokymų arba pratybų organizavimą asmens duomenys (vardas, pavardė, kontaktinis telefono numeris); kokios skubiosios pagalbos tarnybos dalyvauja mokymuose arba pratybose; kita svarbi informacija (pvz., ar bus naudojami dūmai ir pan.).