Prezidentūroje paminėtas lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-metis
2025 m. gegužės 5 d. Prezidentūroje vyko konferencija, skirta lietuvių gestų kalbos pripažinimo kurčiųjų gimtąja kalba 30-mečiui paminėti.
Renginyje dalyvavo kurčiųjų bendruomenės nariai, gestų kalbos vertėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, švietimo ir socialinės apsaugos sričių lyderiai bei valstybės institucijų vadovai.
Konferenciją atidarė ir svečius pasveikino prezidento patarėja Vaida Budzevičienė. Pranešimus skaitė Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė bei kiti ekspertai.
Tarp pranešėjų buvo ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Stasė Grišinienė. Ji apžvelgė ilgametį BPC bendradarbiavimą su kurčiųjų bendruomene ir pastangas užtikrinti, kad žmonės su klausos negalia galėtų savarankiškai išsikviesti skubią pagalbą gestų kalba. Šias iniciatyvas vainikavo 2020 m. pradėjusi veikti numerio 112 mobilioji programėlė, kurios naudą kurčiųjų bendruomenei patvirtina statistika: nuo 2020 m. liepos iki 2025 m. balandžio buvo užregistruoti ir skubiosios pagalbos tarnyboms perduoti 849 pranešimai. Daugiausia jų gavo policija – 419, greitosios medicinos pagalbos tarnybai perduota 351 pranešimas.
Savo kalbą S. Grišinienė baigė palinkėjimu, kad kurčiųjų bendruomenės balsas, perduodamas gestų kalba, visada būtų girdimas.
Istorinį nutarimą, kuriuo lietuvių gestų kalba buvo oficialiai pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 1995 m. gegužės 4 d. Tai buvo reikšmingas žingsnis žmogaus teisių, lygių galimybių ir kultūrinio pripažinimo link. Įsigaliojus šiam nutarimui, gestų kalba tapo pilnateise kalba: prasidėjo jos norminimas, buvo parengtas žodynas, atsirado šią kalbą nagrinėjančių mokslinių straipsnių.
Šiuo metu Lietuvos kurčiųjų draugija siekia, kad lietuvių gestų kalba būtų reglamentuota atskiru gestų kalbos pripažinimo įstatymu, kuriame, be kalbos pripažinimo, būtų aiškiai apibrėžtos su ja susijusios teisės ir pareigos.