Pagalbos numerio 112 šventė Vilniuje: stebinančios pradinukų žinios, gyva rikiuotė ir pritarianti C. Šabado šypsena
Kas geriausiai žino, kokiu telefono numeriu išsikviesti pagalbą įvykus nelaimei? Kokiu atveju reikia skambinti ir ką pasakyti paskambinus? Kad geriausiai tai žino vaikai, šiandien buvo galima įsitikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Bendrojo pagalbos centro surengtame Pagalbos telefono numerio 112 dienos minėjime prie gydytojo Cemacho Šabado (vadinamojo daktaro Aiskaudos) skulptūros Vilniuje. Aprengti šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir mojuodami vėliavėlėmis su pagalbos numeriu 112, 30 Vilniaus Mindaugo vidurinės mokyklos pirmokų ir antrokų glaudžiai apsupo C. Šabado skulptūrą.
Kai Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas vaikų paklausė, ar jie žino, kodėl atvažiavo čia, šie choru atsakė: „Į 112 šventę“. Paklausus, kas yra 112, vaikai vienbalsiai tarė: „Pagalbos telefonas“. Jie puikiai žinojo, kad šiuo numeriu galima išsikviesti gaisrinę, policiją ir greitąją pagalbą. Paraginti apie šį numerį papasakoti tėveliams ir močiutėms, pradinukai pridūrė, jog dar būtinai papasakos ir pusbroliams...
T. Maroščikas, dar kartą įsitikinęs, jog vaikai žino, prie kokios skulptūros jie atvažiavo, jiems trumpai papasakojo apie daktarą C. Šabadą, kuris XX a. trečiajame dešimtmetyje dirbo ligoninėje, teikusioje nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams. „Jis taip pat labai rūpinosi ir neturtingųjų vaikų gydymu. Jis buvo tarsi daktaras Aiskauda, gelbėtojo ir pagalbos numerio 112 simbolis. Todėl mes šiandien daktarą aprengsime liemene, pažymėta numeriu 112 ir tikimės, kad jūs niekada nepamiršite, kaip svarbu žinoti šį numerį, kuris gali padėti išgelbėti gyvybę ir sveikatą“, – sakė T. Maroščikas.
Vaikai su džiaugsmu padėjo aprengti C. Šabadą ir mergaitę liemenėmis, o netrukus pradinukams buvo surengtas mažas egzaminas apie tai, kada reikia skambinti numeriu 112, ir ką reikia pasakyti paskambinus. Vaikai puikiai žinojo, kad jeigu dega namas, jeigu pargriuvo žmogus ir negali atsikelti, jeigu vagis pagriebė žmogaus rankinę, reikia skambinti 112. Tačiau T. Maroščikui paklausus, ar reikia skambinti, jeigu atsirišo batų raištelis, vaikai nesutriko ir vieningai tarė: „Ne“.
Po trumpo žinių patikrinimo vaikai sustojo į gyvą 112 rikiuotę. Nepaisydami šalčio ir siaučiančios pūgos, jie džiaugsmingai mojavo vėliavėlėmis ir fotografavosi. Už dalyvavimą šiame renginyje jie buvo apdovanoti liemenėmis, vėliavėlėmis ir plokštelių dėklais.
Pasak Bendrojo pagalbos centro viršininko Artūro Kedavičiaus, taip pat dalyvavusio 112 minėjime, vaikai geriau už suaugusius žino pagalbos telefono numerį. „Vaikai – geriausia auditorija. Tai jie, sugrįžę į namus, dažniausiai išmoko tėvus ir senelius, kokiu numeriu reikia skambinti norint išsikviesti pagalbą“, – sakė A. Kedavičius. Į pagalbos telefono numerio 112 dienos minėjimą prie C. Šabado skulptūros taip pat buvo atvykęs Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento atstovas Erlandas Balčiūnas, kuris irgi buvo sužavėtas vaikų žiniomis ir entuziazmu.
Pagalbos telefono numerio 112 diena Europos Sąjungos šalyse kasmet minima vasario 11 d. Šiemet šiam numeriui sukanka 20 metų. Kad jį žinotų kuo daugiau gyventojų, šią dieną Europos miestuose rengiamos įvairios akcijos ir renginiai, kurių metu populiari miesto skulptūra aprengiama marškinėliais ar liemenėmis su 112 simbolika.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija