BDAR
gdpr

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

 


Einant į mišką būtina pasiimti telefoną

Data

2016 08 26

Įvertinimas
0
scale_1200.jpg

 

Lietuvoje prasidėjus grybų ir uogų sezonui, kone kas dieną girdimi pranešimai apie miške pasiklydusius žmones. Plačiai nuskambėjo istorija, kai 2016 m. rugpjūčio 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinės sraigtasparnis skraidydamas virš Varėnos rajono miškų ieškojo ir surado tris vyrus. Rugpjūčio 23-iosios vakarą ant kojų buvo sukelta Šiaulių apskrities policija – Rėkyvos apylinkėse pasiklydo garbaus amžiaus uogautoja.

Kadangi pasiklysti miške tikimybė išties didelė, prieš leidžiantis ieškoti miško gėrybių reiktų tinkamai pasiruošti.

Geriausia būtų grybauti ar uogauti žinomame miške arba su žmogumi, kuris tą mišką gerai pažįsta. Atvykus su kompanija, reiktų nenutolti nuo draugų, stebėti, kad jie būtų matymo ribose. Taip pat reikėtų įsidėmėti miške pasitaikančius tam tikrus objektus (nuvirtusius medžius, griovius, upelius), kurie padėtų orientuotis.

Tačiau svarbiausia vykstant į mišką nepamiršti pasiimti gerai įkrauto mobiliojo telefono. Šiuolaikiniuose telefonuose yra begalė funkcijų, kurios gali padėti orientuotis erdvėje ar nustatyti žmogaus buvimo vietą, pvz., GPS ir Google Maps. Tačiau nereikia nusiminti, jei telefono modelis senesnis ar nepavyksta rasti kelio net naudojantis išmaniuoju telefonu. Nelaimės atveju visada galima skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Tiesa, kai skambinama iš miško, Bendrojo pagalbos centro operatorius mato tik konkrečios mobilaus ryšio bazinės stoties, prie kurios jungiasi mobilusis telefonas, koordinates ir jos aptarnavimo zoną. Tikslios skambinančiojo buvimo vietos, jei telefone nėra įdiegta papildomų programų, pvz., mobiliosios aplikacijos „GPIS 112“, operatorius negali matyti. Tačiau norint susiorientuoti miške labai praverčia miško kvartalinės linijos.

Visi Lietuvos miškai yra padalinti 1 kvadratinio kilometro dydžio kvartalais. Kvartalų skiriamosios juostos yra tiesios kaip styga ir dažniausiai suartos. Jų susikirtimo vietose stovi stulpeliai, ant kurių užrašyti kvartalų numeriai, arba numeriai gali būti pakabinti medyje. Žinant kvartalo numerį, kelią rasti pagelbės į pagalbą iškviesti miškininkai. Arba galima eiti kvartaline linija, kol bus prieitas miško kelias ar laukymė. Miškų kvartalai numeruojami iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, todėl ant stulpų mažesni skaičiai yra šiaurėje ir vakaruose.

Na, o jei kvartalinės linijos rasti vis tik nepavyksta, reaguodami į telefono numeriu 112 gautą pranešimą, į pagalbą pasiklydusiems ateina policija, kinologai su šunimis ar net pasieniečiai su sraigtasparniais. Tuomet telefonas gali praversti palaikant ryšį su paiešką vykdančiais pareigūnais.