BDAR

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

 


Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

    • 1.

      Būdavo paprasčiau, kai pagalbos tarnyboms būdavo skambinama tiesiogiai telefono numeriais 01, 02 ir 03. Kam reikėjo šiuos numerius panaikinti?

      Dviženkliai numeriai tiko tik fiksuotam ryšiui. Mobilaus ryšio operatoriai naudoja skirtingas trijų skaitmenų kombinacijas 101, 011, 102, 022, 103, 033…
      Streso atveju prisiminti, kokiu numeriu skambinti iš konkretaus operatoriaus, gali būti sudėtinga. Bendrasis skubios pagalbos telefono numeris 112 veikia visuose tinkluose. Ištikus bėdai užtenka paskambinti 112, o jau skambučių operatoriai pasirūpins, kokias tarnybas Jums į pagalbą siųsti. Be to, telefono numeris 112 veikia visoje Europoje ir net už jos ribų.
      Skambinimas telefono numeriu 112 turi ir kitų privalumų. Visų pirma, skubios pagalbos skambutis turi pirmumo teisę tinkle – tai ypač aktualu piko metu, kai mobiliojo ryšio tinklas yra perkrautas. Jeigu SIM kortelė neveikia ar negali prisijungti prie savo tinklo, skubios pagalbos skambutis numeriu 112 bus perduotas kitam mobiliojo ryšio operatoriui. Skambutis numeriu 112 taip pat galimas, jei yra nepakankamas sąskaitos likutis ar skambinama mobiliuoju telefonu be SIM kortelės. Be to, norint surinkti numerį 112 nereikia atrakinti telefono ar įvesti PIN kodo.
      Anksčiau naudoti trumpi dviženkliai numeriai kol kas taip pat nėra panaikinti – tiesiog skambinant iš fiksuoto ryšio aparato numeriais 01 ar 02 skambučiai nukreipiami į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. O skambinant telefono numeriu 03 jungiama su greitosios medicinos pagalbos dispečerine.

      Atnaujinta: 2019 02 28

    • 2.

      Neseniai teko girdėti, kad Bendrajam pagalbos centrui vėl nepavyko nustatyti pagalbos prašančio asmens buvimo vietos. Kodėl iki šiol vis kyla vietos nustatymo problemų ir kada jos bus išspręstos?

      Bendrasis pagalbos centras nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę vietą nustato ir Bendrajam pagalbos centrui duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ pagal mobiliojo telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto). Tokia tvarka galioja visame pasaulyje. Bendrasis pagalbos centras mobiliojo ryšio operatorių perduodamus duomenis priima, iškoduoja ir atvaizduoja operatoriaus darbo vietoje.
      Skambinančiojo vietos nustatymo galimybės mūsų šalyje atitinka visus Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus ir nė kiek nenusileidžia kitoms Europos šalims. Priešingai – Lietuva pagal vietos nustatymo tikslumą net lenkia daugelį užsienio šalių. Europos Komisijos Ryšių komiteto 2016 metų apžvalgoje Lietuvoje įdiegti vietos nustatymo sprendimai buvo pateikti kaip gerosios praktikos pavyzdys.
      Daugiau informacijos apie Lietuvoje naudojamus skambinančiojo vietos nustatymo metodus galite rasti paspaudus interneto nuorodą.

      Atnaujinta: 2020 10 06

    • 3.

      Kodėl žmonėms, ieškantiems skubios pagalbos, paskambinus numeriu 112 tenka išklausyti monologą „Atsiprašome, šiuo metu visi operatoriai užimti, nepadėkite ragelio…“? Juk ypatingų situacijų metu kiekviena sekundė yra labai brangi.

      Skambučių piko metu (pvz., savaitgalių vakarai, šventinės dienos, nepalankios oro sąlygos, pūga) atsiliepimo į skambučius laikas pailgėja. Jūsų minimas įrašas yra transliuojamas skambinančiajam po 20 sekundžių laukimo. Jo tikslas – informuoti skambinantįjį apie susidariusią skambučių eilę, kad jis nepadėtų ragelio, nes, nutraukus skambinimą ir paskambinus iš naujo, telefoninė stotis skambinantįjį nukelia vėl į eilės pabaigą.

      Atnaujinta: 2018 07 02

    • 4.

      Kiek pagal taisykles turi ir gali trukti pokalbis su 112 linijos operatoriumi? Koks šio pokalbio tikslas?

      Visų pokalbių metu užduodamų klausimų tikslas išsiaiškinti, kas ir kur atsitiko, kad galima būtų teisingai suteikti informaciją pagalbos tarnyboms.
      Pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis su skambinančiuoju gaisro atveju standartiškai turi trukti iki minutės. Tačiau aliarmavus pajėgas pokalbis gali būti tęsiamas renkant papildomą informaciją apie įvykį.
      Policijos poreikio atvejais pokalbio trukmė nėra standartizuota, kadangi situacijos yra įvairios ir sudėtingos.
      Greitosios pagalbos atveju siekiama kuo greičiau sujungti su GMP dispečerine, todėl užduodami klausimai tik dėl įvykio vietos ir pagalbos poreikio pobūdžio, kad būtų įsitikinta, jog nereikia ir kitų pagalbos tarnybų.
      Visais atvejais siekiama, kad skambučių trukmė būtų minimali, ir tai stebima vykdant vidinę veiklos kokybės kontrolę. Kai statistiniai duomenys rodo nukrypimus, yra aiškinamasi priežastis.

      Atnaujinta: 2019 02 28

    • 5.

      Kodėl į skambutį atsiliepę Bendrojo pagalbos centro operatoriai neprisistato skambinančiajam?

      Bendrojo pagalbos centro operatoriai neprivalo prisistatyti skambinančiajam siekiant pagreitinti reagavimą į skambinančiųjų pagalbos prašymus. Skambinančiajam paprašius, darbuotojas turi prisistatyti ir pasakyti įstaigos bei struktūrinio padalinio pavadinimą, savo vardą ir pareigas. Darbuotojas turi teisę nesakyti savo pavardės, taip pat jis neprivalo prisistatyti, kai jam yra grasinama arba jis piktavališkai įžeidinėjamas.

      Atnaujinta: 2018 07 02

    • 6.

      Ar Bendrojo pagalbos centro operatorius gali pasakyti, kada į įvykio vietą atvyks pagalbos tarnybos?

      Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pareiga – įvertinti pagalbos poreikį, išsiaiškinti įvykio vietą ir pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus (reagavimo schemas, klausimus) parengti bei perduoti pranešimus atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Pajėgų išsiuntimo jis nekontroliuoja ir už tai neatsako – tai nėra numatyta jo funkcijose.
      Policijos ekipažus valdo policijos operatyvaus valdymo padaliniai, greitosios medicinos pagalbos brigadas – greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinės ir tik priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandų operatyvinę veiklą koordinuoja pats Bendrasis pagalbos centras.
      Operatoriai gali matyti, ar atitinkamos pagalbos tarnybos gavo įvykio kortelę, ar priskirtos greitosios medicinos pagalbos ir policijos pajėgos, tačiau, kur jos yra konkrečiu metu ir kada atvyks į įvykio vietą, negali pasakyti.

      Atnaujinta: 2018 07 02

    • 7.

      Kaip pagalbą gali išsikviesti klausos ar kalbos negalią turintis žmogus?

      Klausos ar kalbos negalią turintis žmogus gali bendrauti su Bendruoju pagalbos centru keliais skirtingais būdais:
      1. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 mobiliąja programėle;
      2.  siųsdamas SMS žinutę numeriu 112;
      3.  naudodamasis Bendrajame pagalbos centre įdiegta „Tyliojo skambučio“ paslauga;
      4.  naudodamasis gestų kalbos vertėjų centrų teikiama vertimo nuotoliniu būdu paslauga.

      Daugiau informacijos apie visus šiuos būdus rasite https://bpc.lrv.lt/lt/informacija-kurtiesiems

      Atnaujinta: 2020 10 06

    • 8.

      Ar kas nors reaguoja į triukšmaujančius kaimynus, nes paskambinus mane paguodė, kad jau yra gauta signalų dėl triukšmo tuo adresu, bet kaip triukšmavo, taip triukšmauja… Tikiu, kad vyksta rimtesnių dalykų mieste, bet norėtųsi ir tokioms smulkmenoms dėmesio.

      Bendrasis pagalbos centras, gavęs pranešimą apie vykstantį triukšmą, iš skambinančiojo surenka reikalingą informaciją ir nedelsdamas perduoda ją policijai, kurios kompetencija yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Bendrasis pagalbos centras neturi įgaliojimų kontroliuoti policijos veiklos ir nevaldo policijos pajėgų, todėl, jei turite klausimų dėl policijos pajėgų reagavimo prioritetų ir greičio, Jums reikėtų kreiptis į apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

      Atnaujinta: 2019 02 28

    • 9.

      Man buvo grasinta susidorojimu. Bendrojo pagalbos centro operatorius išaiškino, kad reikia pačiam registruoti įvykį epolicija.lt. Kam tada reikalinga jūsų tarnyba, jeigu negalit paprasto įvykio užfiksuoti?

      Skubios pagalbos telefono numeriu 112 galima pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, į vietą išsikviesti pagalbos tarnybas.
      Jei skambučio metu skambinančiajam (pranešėjui) reali grėsmė negresia ir įvykio vietoje nėra būtina neatidėliotina policijos pagalba, atsiliepę į skambutį Bendrojo pagalbos centro operatoriai, vadovaudamiesi Bendrojo pagalbos centro ir Policijos departamento sąveikos sutartimi, nurodo, kad pranešėjas gali pats kreiptis į policijos įstaigą arba pareiškimą pateikti per interneto portalą www.epolicija.lt. Minėtame interneto portale galima pateikti daugiau duomenų nei skambinant telefonu, be to, lieka neužimta skubios pagalbos linija 112. Pateikus pareiškimą interneto portale www.epolicija.lt, Bendrasis pagalbos centras pakartotinai tokio pranešimo nepriima, nes įvykis policijoje jau yra registruotas.
      Jei skambinantysis atsisako pareiškimą pateikti portale, Bendrojo pagalbos centro operatorius parengia pranešimą ir perduoda jį policijai per informacinę sistemą.

      Atnaujinta: 2018 07 02

    • 10.

      Kodėl kviečiant greitąją medicinos pagalbą Bendrojo pagalbos centro operatorius skambinančiojo klausia įvykio vietos, ligonio amžiaus ir kitų klausimų, jei paskui viską tenka antrą kartą kartoti greitosios medicinos pagalbos dispečeriui?

      Skambinant bendruoju skubios pagalbos telefono numeriu 112 ir kviečiantis greitosios medicinos pagalbos brigadą į įvykio vietą, pranešėjas paprastai sujungiamas su greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriais. Tokia tvarka yra nustatyta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
      Prieš sujungdamas pranešėją su greitosios medicinos stoties dispečeriais, Bendrojo pagalbos centro operatorius privalo išsiaiškinti įvykio adresą, kad pranešėjas būtų sujungtas su būtent ta greitosios medicinos pagalbos stotimi, kurios aptarnaujamoje teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, ir (arba) būtų perduotas įvykio adresas greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriams tuo atveju, jei nutrūktų pokalbis su pranešėju. Taip pat pasiteiraujama dėl pagalbos poreikio pobūdžio, kad būtų įsitikinta, jog nereikia ir kitų tarnybų pagalbos.

      Atnaujinta: 2019 02 28

    • 11.

      Kokiu būdu galėčiau gauti savo skambučių išklotines ir balso įrašus?

      Norėdami gauti duomenis apie savo skambučius numeriu 112, Bendrajam pagalbos centrui turite pateikti:
      1. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
      2. Prašymą, kuriame nurodyta:
      2.1. Jūsų vardas, pavardė,
      2.2. gyvenamoji vieta,
      2.3. telefono numeris (-iai), iš kurio (-ių) skambinote numeriu 112,
      2.4. kokia informacija domina;
      3. Dokumentą, patvirtinantį, kad Jūs esate prašyme nurodyto telefono numerio (-ių) teisėtas naudotojas (pvz., abonento ir mobiliojo ryšio operatoriaus viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį).
      Siunčiant prašymą paštu, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija turi būti patvirtinta notaro.
      Išsamesnę informaciją dėl duomenų apie skambučius bendruoju skubios pagalbos telefono numeriu 112 teikimo galite rasti interneto svetainėje

      Atnaujinta: 2018 07 02

    • 12.

      Norėčiau sužinoti, ar be manęs buvo kitų asmenų, kurie kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl eismo įvykio, kuriame nukentėjo mano vairuojamas automobilis. Jei taip, ar galėčiau susipažinti su tų pranešimų turiniu? Ši medžiaga reikalinga nustatant įvykio aplinkybes.

      Asmuo turi teisę gauti informaciją tik dėl savo skambučių bendruoju skubios pagalbos telefono numeriu 112. Dėl kitų asmenų skambučių įrašų, reikalingų nustatant įvykio aplinkybes, turi teisę kreiptis eismo įvykio aplinkybes tirianti policija.

      Atnaujinta: 2018 07 02

    • 13.

      Ar galima siųsti pagalbos signalą (pranešimą) SMS žinute numeriu 112?

      Pagalbos prašymus SMS žinute galima siųsti, bet mes to nerekomenduojame daryti dėl kelių priežasčių.
      Visų pirma, kviečiantis pagalbą SMS žinute sugaištama daug laiko, nes susirašinėjimas yra lėtesnė komunikacija nei kalbėjimas. Užtrunka žinutės rašymas, siuntimas, atsakymo laukimas, o kai reikia skubios pagalbos, tos minutės gali būti lemtingos. Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, kviečiantis pagalbą SMS žinute, paprastai sugaištama apie 20 min. Bendraujant telefonu, per tiek laiko pagalbos tarnyba jau gali būti atvykusi į vietą.
      Kita vertus, SMS žinutės neturi prioriteto tinkle ir, jei tinklas labai apkrautas, jos gali ateiti tik po tam tikro laiko, pvz., po 5 min. ar net po valandos.
      Ir trečia, ne mažiau reikšminga priežastis – bendraujant SMS žinutėmis negaunami vietos nustatymo duomenys, kurie gali būti svarbūs identifikuojant pagalbos prašančio žmogaus buvimo vietą.
      Taigi, pagalbos iškvietimas telefonu yra ir patikimesnis, ir greitesnis būdas sulaukti pagalbos nei siunčiant SMS žinutę. Pastaroji gali būti naudinga tik tokiu atveju, kai pagalbos prašantis žmogus negali kalbėti.

      Atnaujinta: 2018 07 02